Skaiterjeras 0 Į sąrašą

Kaip ir daugelis trumpakojų terjerų veislių, skaiterjeras (angl. Skye Terrier) kilęs iš Škotijos. Veislės pavadinimas kilęs iš vienos Škotijos salos pavadinimo - Skaja. Tikslios informacijos apie veislės kilmę neišliko. Šiuo metu žinomi XVII a. įrašai, kuriuose aprašomi šunys, panašūs į skaiterjerus.

Šie šunys turi tankų, tvirtą ir gana ilgą, gauruotą kailį. Buvo plačiai naudojami įvairiose srityse, ypač lapių ir barsukų medžioklėje. Egzistuoja nuomonė, kad XV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje škotų (arba kalnų) terjerus kryžmino su kita iš užsienio atvežta veisle, norint išgauti šunis ilgesniu, tvirtesniu ir minkštesniu kailiu.

Po 1840 metų, karalienės Viktorijos laikais, veislė tapo ypač populiari. Karalienė pati turėjo daug puikių šios šunų veislės atstovų ir šiuo pavyzdžiu pasekė daugelis jos pavaldinių. Skaiterjerus augino daug britų aristokratų. Visų pirma, kaip kompanionus. 1860 m. skaiterjerai pirmą kartą buvo pristatyti Anglijos Kennel klubo parodoje, škotų terjerų klasėje. Pirmas veislės standartas parengtas 1870 metais.

Nors skaiterjeras ir išlaikė puikias medžioklės savybes, dabar tam naudojamas tik pavieniais atvejais. Šiuo metu jis auginamas kaip dekoratyvinis šuo. Jo gražiam ilgam kailiui, reikalinga reguliari ir sumani priežiūra.

Skaiterjero charakteris uždaras. Jis nepasitiki nepažįstamais žmonėmis, bet atsidavęs ir ištikimas šeimai. Jis nelinkęs paklusti net šeimininkui. Mažai pastebimas namuose, aiškiai žino savo vietą ir nesimaišo po kojomis.

Išvaizda. Skaiterjeras - grakštus, išdidus, stiprus ir judrus šuo, stipriu skeletu ir tvirta muskulatūra. Ilgas, tiesus. Kūno ilgis dvigubai didesnis nei aukštis ties ketera.

Dydis. Ūgis ties ketera: patinas - 20.5 cm, ilgis nuo nosies iki uodegos galo - 105 cm, svoris - 11.3 kg. Patelė šiek tiek mažesnė, tačiau išlaiko proporcijas.

Galva. Ilga su galingais žandikauliais. Nosis visada juoda. Akys tamsios, vidutinio dydžio, arti viena kitos. Ausys stačios arba nukarusios. Stovinčios ausys turi būti padengtos gražiais ilgais plaukais, nedidelės, tiesios iš išorės, iš vidaus - išlenktos į išorę, nuo galo iki kaukolės. Kabančios ausys turi būti stambesnės, išorine puse prigludusios prie skruostų.

Uodega. Kai uodega nuleista, tuomet apatinė dalis gražia kreive pakelta į viršų. Kai uodega pakelta, pratęsia apskritimą, nepakyla virš jo lygio ir neužsilenkia.

Kailis. Pavilnė trumpa, prigludus, minkšta kaip pūkas. Viršutinis sluoksnis ilgas, tiesus, plokščias, be garbanų ir banguotumo. Plaukai ant galvos trumpesni, minkštesni, dengia priekinę galvos dalį ir akis. Uodegos plaukai gražūs nukarę.

Spalva. Tamsiai pilka arba šviesiai pilka - melsva, šviesiai ruda, šviesiai gelsva su juodos priemaišomis. Nosis ir ausys visada turi būti juodos spalvos.