Amerikiečių Stafordšyro terjeras 0 Į sąrašą

Amerikiečių Stafordšyro terjeras - mylintis ir galintis apsaugoti vaikus.

Amerikiečių Stafordšyro terjeras (angl. American Staffordshire Terrier arba AmStaff) - tiesioginis kovinių šunų palikuonis, artimas amerikiečių pitbulterjero giminaitis. Didžiausias JAV kinologų klubas "American Kennel Club" (AKC), pradžioje nenorėjo oficialiai pripažinti pitbulterjerų veislės, turinčios sąsajų su kruvinomis šunų kovomis. Tačiau laikas bėgo, pitbulterjerai tapo populiarūs ne tik kaip kovotojai, tačiau kaip puikūs kompanionai ir universalūs tarnybiniai šunys. Savo populiarumo viršūnę pitbelterjerų veislė pasiekė Pirmojo pasaulinio karo metu. AKC buvo priverstas pripažinti tokią populiarią veislę, tačiau nepripažino jos pavadinimo, nurodančio veislės ryšius su šunų kovomis ("pit" - kovoms skirta duobė). Tokiu būdu 1936 metais pavadinimu "Stafordšyro terjeras", šie šunys buvo pripažinti AKC. Nuo tada JAV oficialiai įregistravo dvi veisles - amerikiečių pitbulterjeras ir Stafordšyro terjeras. Pradžioje AKC pitbulterjerus iš Anglijos registravo kaip Stafordšyro terjerus - nuo to laiko egzistuoja šunų linijos su dviguba registracija. Vėliau "svetimi" šunys nebuvo registruojami iki pat 1972 metų, kai AKC vėl laikinai registravo šunis priklausančius Anglijos kinologų klubui "Kennel Club" (UKC). Šiandien AKC pripažįsta tik savo veisimo šunis. Laikui bėgant atsirado didelis išorės skirtumas tarp amerikiečių Stafordšyro terjerų ir terjerų veisiamų Anglijoje ir Australijoje. Šunų išvaizdos skirtumai tapo tokie dideli, kad galima kalbėti apie dvi skirtingas šunų veisles. 1972 metų sausį Stafordšyro terjeras paplitęs JAV, buvo pervadintas į amerikiečių Stafordšyro terjerą (šiuo pavadinimu veislę pripažino FCI).

Taigi, šiandien egzistuoja dvi veislės, nors jos turi identišką kilmę ir ilgą laiką buvo veisiamos kartu, turi kai kurių skirtumų. Amerikiečių Stafordšyro terjerai daugiausia auginami kaip šou šunys - labiau žiūrima į eksterjerą, nei į šuns darbines savybes, tuo tarpu pitbulterjerų veislės šunys sulaukia didesnio dėmesio į savo tarnybinių savybių kokybę. Tarp abiejų veislių standartų jaučiamas skirtumas, nors ir nedidelis. Nepaisant to, kad AKC veisdama labiau kreipia dėmesį į šunų išvaizdą, tarp Stafordšyro terjerų toliau egzistuoja kilmės linijos su puikiomis darbinėmis savybėmis. Veislės charakteristikos yra panašios į amerikiečių pitbulterjerų, tačiau tarp Stafordšyro terjerų vis dažniau pasitaiko flegmatiškesnių šunų.

Išvaizda. Amerikiečių Stafordšyro terjeras labai stiprus, tvirto sudėjimo, raumeningas šuo, tačiau judrus ir elegantiškas, guviai domisi supančia aplinka. Šuo turėtų būti kresnas, ne ilgakojis.

Dydis. Ūgis ir svoris turi būti proporcingi. Aukštis ties ketera: patinams - 46 - 48 cm, patelėms - 43 - 46 cm.

Galva. Vidutinio ilgio, gyli ir plati. Skruostai platūs su aiškiai išreikštais raumenimis. Aiškiai matomas perėjimas nuo kaktos prie snukio (stop). Ausys nedidelės, "rožių žiedlapio" formos. Snukis vidutinio ilgio, užapvalintas viršuje ir staigiai siaurėjantis po akimis. Žandikauliai gerai išsivystę. Apatinis žandikaulis stiprus, pritaikytas galingam įkandimui. Lūpos prigludusios, ne nukarusios. Žirklinis sukandimas. Nosis juodos spalvos.

Uodega. Trumpa, siaurėjanti į pabaigą. Neužsilenkia, laikosi pakelta ne aukščiau nugaros linijos.

Kailis. Trumpas, prigludęs, kietas liesti, blizgus.

Spalva. Leidžiama bet kokia vienspalvė (išskyrus grynai balta arba daugiau kaip 80% viso kūno ploto), marga, dėmėta. Neleidžiama juoda su įrudžiu ir kepenų spalvos.