Krepšelis tuščias
Pirkti

Ką rodo šuns balsas ir kūno kalba 0 Į sąrašą link_right

Šuo kaip ir žmogus, kalba ne tik balsu, bet ir kūno kalba.
Šuo kaip ir žmogus, kalba ne tik balsu, bet ir kūno kalba.

Šuo su žmogumi gali bendrauti keliais būdais: balsu, ženklais ir gestais. Kai kurie šių ženklų būdingi visiems šunims, taip pat vilkams, šakalams, kitus naudoja tik tam tikros veislės šunys. Pasak tyrinėtojų, šuns bendravimas turi tris pagrindines funkcijas. Pirmoji susijusi su emocijomis, antroji sietina su socialiniais ryšiais: lyderyste, socialiniu rangu ir teritorija. Trečioji – šuns poreikių ir norų reiškimas.

Šuns balsas

Kiekvienas šuns balsą girdi savaip. Anglosaksams šuo sako „bau-bau“, „vuf-vuf“ arba „arf-arf“. Ispanams šuns leidžiamas garsas skamba kaip „guau-guau“, olandams „vaf – vaf“, prancūzams „ouah – ouah“, rusams „gav – gav“, žydams „hav – hav“, vokiečiams „vau – vau“, čekams „haf – haf“, kinams „vung – vung“.

Kalbant apie šuns balsą reikėtų turėti galvoje dvi dimensijas:

  • Garso tonas. Žemo tono balsas reiškia grasinimą, pyktį ar net galimą agresiją. Aukšto tono balsas reiškia baimę, skausmą. Neaštrūs tonai reiškia malonumą it džiaugsmą.
  • Garso kartojimas ir dažnis. Jeigu jūsų šuo loja dažnai ir labai trumpa proporcija yra kartojamas garsas, tai reiškia, kad jis susijaudinęs.

Lojimas

Šuns lojimas skirstomas į kelis tipus:

  • Vienas ar du skardūs ir trumpi amtelėjimai – pasisveikinimo sinonimas.
  • Skardžiai ir trumpai, bet už ankstesnį lojimą žemiau loja motina, mokydama savo mažylius. Tokiu garsu šuo taip pat gali rodyti nepasitenkinimą, pavyzdžiui, kai jam sutrukdoma miegoti.
  • Trumpas aukšto tono lojimas reiškia sutrikimą ir nuostabą.
  • Trumpas aukšto tono kaukimas paprastai suprantamas kaip atsakas į netikėtą ar staigų skausmą.
  • Reguliariais intervalais kartojamą lojimą galima išgirsti, kai šuniui atsitiko siaubą ar stiprų skausmą keliantis įvykis.
  • Nutrūkstantis vidutinio tono lojimas girdimas prieš šuniui pradedant žaisti.
  • Kylančio tono lojimas paprastai yra grandininis staugimas. Kiekvienas garsas pradedamas vidutiniu tonu ir palengva kyla, kol tampa garsu, panašiu į lojimo ir staugimo mišinį. Toks lojimas reiškia, kad šuniui smagu.

Urzgimas

Urzgimas – šuns leidžiamas garsas, naudojamas atskirai arba kartu su lojimu, pridedant balsui pavojingumo prieskonį. Urzgimas skirstomas į kelis tipus:

  • Švelnus žemo tono urzgimas. Toks garso tonas gąsdinantis, klausytojui kelia nerimą ir skatina norą trauktis toliau.
  • Žemo tono urzgimas – lojimas. Tai urzgimas palengva virstantis lojimu. Aiškus įspėjimas, kad šuo puls.
  • Aukšto tono urzgimas – lojimas. Šiuo atveju šuo išsigandęs arba susirūpinęs, bet tvirtai pasiryžęs gintis, jei tik reikės.
  • Netaisyklingas urzgimas. Tai nuo žemo iki aukšto tono besikeičiantis urzgimas, reiškiantis, kad šuo jaučiasi labai nesaugus. Jei žmogus toliau erzins tokį garsą leidžiantį šunį, gyvūnas gali pasielgti dvejopai: pulti arba sprukti.
  • Intensyvus urzgimas slepiant dantis. Taip šuo urzgia žaisdamas. Tuo pat metu jis gali trumpai nuktrūkstamai suloti. Tai reiškia, kad gyvūnas labai susikaupęs.

Kiti šuns leidžiami garsai

Dažniausiai šuns leidžiami garsai yra šie:

  • Švelnus inkštimas. Šuo paprastai inkščia skųsdamasis, kai jis alkanas, kai jam šalta, neramu. Gyvūnas taip pat inkščia vedamas pas veterinarą ar jausdamas pavojų.
  • Ilgas intensyvaus tono kaukimas. Šuo taip kaukia tada, kai prašo ėsti arba nori atkreipti šeimininko dėmesį.
  • Atodūsiai. Ši gyvūno leidžiamo garso reikšmė priklauso nuo situacijos ar nuo akių padėties. Jei šuns akys pusiau užmerktos, atodūsis reikš pasitenkinimą, o jei plačiai atmerktos  - nusivylimą.
  • Riaumojimas. Tokį garsą paprastai leidžia medžiokliniai šunys. Tai gido ir vado ženklas, leidžiamas tada, kai reikia sekti auką.
  • Kaukimas iš malonumo. Šį garsą būtų galima užrašyti taip: „ar – ou – uou – uou“. Dažniausiai jis būna trumpas. Toks gyvūno leidžiamas garsas reiškia spontanišką susijaudinimą ir pasitenkinimą. Šuo kaukia iš malonumo tada, kai turi atsitikti kažkas, kas jam labai patinka.
  • Lekavimas. Tai be jokios abejonės, susijaudinimo ženklas.

Šuo savo norus ir nerimą praneša ne tik balsu, bet ir neverbaline kūno kalba: uodega, akimis, ausimis ir snukiu.

Uodega

Uodegos padėtis yra svarbus šuns socialinio rango ir protinės būsenos ženklas. Uodegos padėčių yra keletas, kaip ir jų interpretacijų:

  • Beveik horizontaliai ištiesta uodega, bet šiek tiek sulenkta. Dėmesys.
  • Visai tiesi horizontali uodega. Tai reiškia, kad šuo susitiko su nepažįstamu, ir rodo, kad nuosavybės ir teritorijos šeimininkas yra jis.
  • Uodega pakelta tarp vertikalios ir horizontalios padėties. Šuns autoriteto ženklas.
  • Pakelta ir šiek tiek ties kryžkauliu užriesta uodega. Pasitikėjimo ir dominavimo ženklas.
  • Švelniai nuleista, bet neprispausta prie galinių kojų uodega. Ramybė.
  • Šalia užpakalinių kojų nuleista uodega. Tokia uodegos padėtis gali turėti dvi reikšmes. Jei kojos įtemptos ir uodega juda iš vienos pusės į kitą, vadinasi, kad gyvūnas turi psichikos problemų. Jeigu kojos truputį sulenktos į priekį, o kryžkaulis nuleistas, šuo jaučiasi nesaugus. Tokia uodegos ir užpakalinių kojų padėtis normali gyvūnui atsidūrus nepažįstamoje vietoje.
  • Uodega paslėpta tarp kojų. Tai reiškia, kad šuo bijo.
  • Stiprus ištiestos uodegos įlenkimas. Tokia uodegos padėtis būdinga vokiečių aviganiams ir reiškia agresiją, galimą puolimą.
  • Vizginama uodega dideliu apskritimu rodo, kad gyvūnas patenkintas ir nori žaisti.
  • Uodega vizginama ramiai. Tai pasisveikinimas.
  • Pusė uodegos vizginama lėtai. Taip šuo reiškia susidomėjimą tuo, ką daro.

Uodegos vizginimą galima prilyginti žmogaus šypsenai, nes tai bendravimo ženklas. Šuo paprastai ima vizginti uodegą pamatęs kitą šunį, savo šeimininką arba kitą pažįstamą žmogų.

Ausys

Panašiai kaip ir iš uodegos padėties, taip ir iš ausų galima daug ką sužinoti apie šuns būseną. Jeigu tik žinome reikšmes:

  • Stačios ir į priekį palenktos ausys. Tai dėmesio išgirstam garsui ženklas.
  • Pasuktos atgal lygiagrečiai galvai. Tokia padėtis siejama su šuns gebėjimu mesti iššūkų ar rungtyniauti.
  • Atgal palenktos ausys reiškia agresyvumą.

Akys

Šuns žvilgsnis gali turėti dvi pagrindines reikšmes: nuolankumą arba viršenybę:

  • Tiesus ir sutelktas žvilgsnis reiškia socialinį pasipriešinimą ir vadovaujantį šuns elgesį.
  • Nudelbtos akys, vengiančios tiesaus žvilgsnio. Taip paprastai nuolankus šuo reaguoja į barimą.

Snukutis

Šunys burna ir lūpomis perduoda daug mažiau informacijos negu žmonės. Tačiau šunų perduodami signalai labai įdomūs:

  • Atpalaiduota ir pravira burna, pro kurią matyti liežuvis, kartais truputį dengiantis apatinius dantis. Tai žmogaus šypsenos atitikmuo.
  • Žiovulys. Šis šunų gestas dažnai suprantamas neteisingai.Žmonėms jis reiškia nuovargį, o šunims – stresą.
  • Lūpos pakeltos taip, kad matytųsi dantys, tai aiškus grasinimas ir pavojaus ženklas.
  • Lūpos pakeltos taip, kad matytųsi visos dantenos, snukutis surauktas. Aiškus grėsmės ženklas, po kurio gyvūnas iš karto puola. Žmogui pamačius tokią šuns išraišką negalima leistis į kojas, nes bet kokiu judesiu gali paskatinti šunį vytis ir pulti.

Bendravimas kūnu ir galūnėmis

Šunys kūnu išreiškia įvairias nuotaikas ir situacijas:

  • Šuo atsigulęs, į priekį ištiesęs priekines galūnes, nugara tiesi, galva padėta ant žemės. Tai tipiška šuns padėtis, reiškianti, kad šuo pasirengęs linksmintis ir žaisti.
  • Tiesi poza ištiestomis galūnėmis. Tai dominuojančio šuns sėdėsena, kuria jis rodo, kad jis čia vadas.
  • Kūnas išriestas į priekį, galūnės įtemptos. Gyvūnas pasiruošęs pasitikti pavojų ir kovoti.
  • Šuo atsigulęs ant šono ar visai ant nugaros. Tai gyvūno nuolankumo poza siekiant išvengti konflikto. Tai gali reikšti ir tai, kad šuo nori, jog jį paglostytumėte.
  • Šuo padeda letenėlę ant šeimininko kelio. Dėmesio ženklas.
  • Pašiauštas kailis. Signalas, perspėjantis apie agresiją.
  • Šuo voliojasi ant nugaros ir trinasi į grindis. Pasitenkinimo ženklas.
Komentarų nėra