Eksperto konsultacija: Senbernaras urzgia amžius 10 metų
Į sąrašą
Sveiki, noriu pasiteirauti nuomonės dėl šuns elgesio. Mūsų senbernarei (grynaveislė su dokumentais) beveik 10 metų. Kelis mėnesius "ant dietos" nes jau prasidėjo problemos su sąnariais, o svere 80 kg. Gyvena daugiausiai namuose. Išmyluota, kartu gulinėja ant žemės, apsikabinus ir panašiai. Mėgdavo paurgzt, bet mes traktavom, kad bendraujančiai taip - kai nori ėsti, kai labai kalbini, mažų vaikų nemėgo, bet jų namie nuolatos ir nėra. Ėdant maistą visad leisdavo jį paimti. Prieš 3 dienas priėjus prie jos miegančios švelniai paglosčiau (ne pirmas kartas) ji pakele galvą pasižiūrėjo ir tada urgzdama stvėrė už nosies ir stipriai ją sužalojo. Veliau vaikščiojo lyg nuleidus galvą, lyg kažką suprato. Noriu paklaust ar toks poelgis gali būt vienkartinis ar rodo lyg kokią nestabilią psichika? Labai lauksiu atsakymo. Ačiū už jį.
Laba diena. Senstantiems gyvūnams būdingi įvairūs organizmo pasikeitimai: silpsta regėjimas, uoslė, klausa, atpažįstamumas, senyvo amžiaus gyvūnai mažiau geba prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, be to, "senukus" dažniau vargina įvairios lėtinės ligos ir chroniški skausmai, todėl natūralu, jog bėgant metams, gali pakisti ir tokių gyvūnų elgesys. Pirmiausia rekomenduočiau įsistikinti, kad gyvūnas tikrai nejaučia jokio diskomforto (sugedę dantys, sąnarių skausmai, lėtinis bronchitas, odos niežulys). Užtikrinus maksimalią gyvenimo kokybę, reikėtų nepamiršti, jog prie senstančio gyvūno reikėtų mokytis ir kitaip prieiti, nes dėl suprastėjusios klausos, regos, kognityvinių funkcijų susiplnėjimo, tokie gyvūnai gali patirti nerimą, įtampą ar baimę.
